1. Ateina į klasę Petriukas su ištinusia lūpa. Draugai teiraujasi, kas jam atsitiko. - Plaukiojom su tėvu valtimi po ežerą, ir man ant lūpos nutūpė vapsva. - Ir ji tau įkando? - susidomėjo draugai. - Ne, nespėjo, - papurtė galvą Petriukas, - tėvas ją irklu užmušė.
2. - Išvardinkite man keturis naminius gyvūnus, - sako mokytoja. - Šuo ir trys šuniukai, - žvaliai atsako Petriukas.
3. Petriukas autobuse šniurkščioja nosimi. Viena dama susierzinusi kreipiasi į jį: - Mano mažasis drauge, ar tu neturi nosinės? Petriukas su nepasitikėjimu atsako: - Turiu, ponia. Bet aš jos niekada neskolinu.
   

Mama - sūnui:
- Kodėl tu šlapias?
- Mes su Petriuku žaidėme šunis.
- ???
- Aš buvau medžiu...

- Petriuk, - klausia mokytojas. – Kodėl dvi dienas nebuvai mokykloje?
- Užvakar mama mano kelnes išskalbė...
- O vakar?
- Vakar einu į mokyklą pro jūsų namą, žiūriu – kelnės džiūsta. Apsisukau ir grįžau namo.

- Vaikai, kas yra egoistas? – klausia mokytojas.
- Egoistas – tai toks žmogus, kuris niekada negalvoja apie mane, - atsako Petriukas.

Mokytojas uždavė mokiniams parašyti rašinėlį apie šunį.
Kitą dieną, patikrinusi namų darbus, paklausė Petriuką su Jonuku, kuris nuo kurio nusirašė.
- Judviejų rašinėliai žodis žodin panašūs,- pasakė.
- Mes nenusirašėme, - atsikalbinėjo Petriukas su Jonuku. – Mudu abu rašėme apie kaimynės Margį.

Vyksta gramatikos pamoka:
Mokytoja prie lentos iškviečia Rūtelę ir sako:
-Parašyk sakinį su žodžiais "mergaitė" ir "miškas".
Rūtelė parašė: "Mergaitė išėjo iš miško"
-Gerai, Rūtele, sėskis, o tu , Petriuk, perdaryk tą sakinį į neigiamą.
"Ne mergaitė išėjo iš miško".
-Ne, Petriuk, negerai, reikia ištaisyti - sako mokytoja.
-Panele mokytoja, šito jau neištaisysi - šitas jau visam gyvenimui...

Mokytojas:
- Vaikai, atsistokite, kas save laikote kvailais!
Po kelių minučių atsistoja Petriukas.
Mokytojas:
- Petriuk, tai tu galvoji, kad esi kvailas?
- Ne... Bet nepatogu, kai jūs vienas stovite...

Mokykloje mokytoja susipažįsta su vaikais:
- Koks tavo vardas?
- Joniukas, mano tėtis lietuvis ir mama lietuvė, reiškia, kad ir aš lietuvis.
- Gerai, o tavo vardas?
- Mano vardas Sara, mano mama žydė ir tėtis žydas, bet aš gimiau Lietuvoje, todėl esu lietuvė.
Čia įsiterpia Petriukas:
- Čia kažkokia nesąmonė, taip negali būti. Štai aš gimiau garaže – tai dabar išeina, kad aš koks nors Zaporožietis!

Atbėga Petriukas pas mamą ir rėkia:
- Mama tėvelis palėpėj pasikorė.
Mama nubėga į palėpę, o ten tuščia. Jau atsisuko barti Petriuko, o tas:
- Su Balandžio 1, mama, tėvelis rusy kabo!

Nesveikas šitas